Gyvūnams skirta vakcina nuo pasiutligės pavojinga ir žmonėms
2010-06-19
Lietuvoje vykdoma laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės. Tuo siekiama mažinti gyvūnų sergamumą pasiutlige ir išvengti pasiutligės rizikos žmonėms. Naminiai gyvūnai vakcinuojami nuo pasiutligės profilaktiškai. Laukinių gyvūnų vakcinacija turi būti vykdoma du kartus per metus.
Pasiutligės vakcina žmogui irgi pavojinga, tad vykdant laukinių gyvūnų vakcinaciją, apie tai informuojami gyventojai, o pasiutligės vakcina išmėtoma tokiu būdu, kad gyventojai ir naminiai gyvūnai neturėtų sąlyčio su jaukais ir vakcina. Tačiau pasitaiko atvejų kai žmonės turi sąlytį su gyvūnų pasiutligės vakcina. Patekus vakcinai (plastikinės aliuminės lizduotės, įdėtos į jauką turiniui) į akis, burną, nosį ar ant pažeistos odos, būtina nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos. Tokiais atvejais žmonės skiepijami nuo pasiutligės.
Pasiutligė – nepagydoma liga, kuria užsikrečiama pasiutusiam gyvūnui įkandus, įdrėskus ar apseilėjus, sužeistą odą, gleivines. Tai yra viena seniausių ir baisiausių infekcinių ligų. Jei užsikrėtusiam žmogui neleidžiami vaistai, mirštamumas siekia 100 procentų.
Šios ligos pradžia priklauso nuo žaizdos gylio ir jos nuotolio nuo galvos (kuo žaizda arčiau galvos, tuo trumpesnis ligos slaptasis periodas). Žmonėms inkubacinis periodas (laikotarpis nuo užsikrėtimo iki pirmųjų ligos požymių) trunka 12 – 90 dienų, gali užsitęsti ir iki metų. Vidutiniškai susergama po 3 – 6 savaičių. Ligos pradžioje pablogėja bendra savijauta, skauda, patinsta ir parausta įkandimo vieta, pakyla temperatūra. Pasiutlige sergantis žmogus ypač bijo vandens, bet kokio oro dvelksmo, šviesos, triukšmo, jam prasideda haliucinacijos. Vėliau sergančiajam staiga atsiranda daug jėgų, jis tampa agresyvus. Ligos pabaigoje žmogų ištinka paralyžius, sutrinka kvėpavimas ir širdies darbas.
Pasiutligės virusas gana atsparus šaltoje aplinkoje, ilgai išsilaiko sušalusiuose lavonuose, bet greitai žūna aukštoje temperatūroje ir veikiant dezinfekcinėms medžiagoms.
Jei įkando, apdraskė ar apseilėjo įtartinas gyvūnas,
- Kuo skubiau įkandimo vietą nuplaukite švariu tekančiu vandeniu su muilu. Tokiu būdu nuo sveikos odos ir iš žaizdos pašalinsite didžiąją dalį seilių ir pasiutligės virusų.
- Dezinfekuokite žaizdą jodu, spiritu. Ant žaizdos uždėkite tvarstį.
- Nepriklausomai nuo žaizdos dydžio, kreipkitės į šeimos gydytoją ar gydytoją chirurgą, kurie sutvarstys žaizdas, paskirs skiepų nuo pasiutligės kursą. Nedarbo bei švenčių dienomis kreipkitės į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyrių.
- Apie įtartiną gyvūną praneškite Alytaus apskrities valstybinei maisto ir veterinariniai tarnybai. Užmušto ar padvėsusio gyvūno lavoną, iki veterinarijos gydytojo atvykimo, laikykite atskiroje vietoje, nelieskite rankomis patys, neleiskite jo liesti ir kitiems, ypač vaikams.
Lietuvoje 2009 m. medicinos pagalbos kreipėsi 6923 asmenys, nukentėję nuo įvairių laukinių ir naminių gyvūnų. Į medikus maždaug du kartus dažniau kreipėsi suaugę asmenys nei vaikai, kurie nukentėjo nuo sveikų, nežinomų ar pasiutlige sergančių gyvūnų.
Dėl įvairių gyvūnų sužalojimų ir kontakto su pasiutusiais gyvūnais 2009 metais medicininės pagalbos kreipėsi 243 Alytaus apskrities gyventojai, iš jų 70,4 proc. - dėl sveikų gyvūnų sužalojimų, 29,63 proc. dėl nežinomų gyvūnų, 64,2 proc. besikreipusių skirti skiepai. Daugiausia asmenų – 83,54 proc. kreipėsi dėl šunų sužalojimo, nukentėjusieji nuo kačių sudarė 12,35 proc. nuo visų nukentėjusių asmenų.
2009 metais medicininės pagalbos kreipėsi 89 Alytaus miesto gyventojai, iš jų 58,4 proc skirti skiepai. Miesto gyventojai 2009 metais dažniausiai pagalbos kreipėsi dėl šunų sužalojimo – 82 proc. Alytaus rajone nukentėjo 41 gyventojas, iš kurių 75,61 proc. skirti skiepai. 78 proc. gyventojų nukentėjo nuo šunų. Dauguma tiek miesto, tiek rajono gyventojų buvo sužaloti žinomų šunų.
Atvejai, kai šunys apkandžiojo žmones, sudaro net 78% visų Lietuvoje registruotų užpuolimo atvejų. Šunys, kuriems buvo patvirtinta pasiutligė apkandžiojo 24 asmenis. Pasitaiko atvejų kai žmones sužaloja žiurkės, galvijai, katės ar kiti naminiai gyvūnai.
Daugiausiai pasiutusių gyvūnų, kurie apkandžiojo žmones buvo rasta tarp laukinių gyvūnų. Pernai į medikus kreipėsi 246 žmonės, nukentėję nuo laukinių gyvūnų. Iš jų 57 nukentėjo nuo pasiutusių, 41 nukentėjo nuo sveikų ir 148 nuo nežinomų gyvūnų.
2009 m. Lietuvoje nustatyti 63 pasiutligės atvejai laukinių ir naminių gyvūnų tarpe, tuo tarpu Alytaus apskrityje nebuvo registruota nukentėjusiųjų nuo pasiutusių gyvūnų.
Primename gyventojams: susidūrus su įtartinais naminiais ar laukiniais gyvūnais, jų neliesti, neglostyti bei neimti žuvusio gyvūno plikomis rankomis. Ypač svarbu informuoti vaikus, kaip elgtis susidūrus su neaiškaus elgesio valkataujančiais šunimis, katėmis, laukiniais žvėreliais atklydusiais į gyvenvietę ar sodybą.
Svarbu yra pasistengti išvengti sąlyčio su pasiutlige užsikrėtusiu gyvūnu, tačiau kartais sunku tai padaryti. Šunų , kačių savininkai turi tinkamai neprižiūrėti savo globotinius, laikytis gyvūnų priežiūros taisyklių. Vienintelė pagalba apsisaugoti nuo pasiutligės, įvykus sąlyčiui su užsikrėtusiu gyvūnu, yra skiepai. Tokiu atveju tik jie galinti apsaugoti nuo mirties. Kuo ilgiau nesikreipsite į medikus ir nesiskiepysite, tuo pasekmės jūsų sveikatai bus sunkesnės.