Difterija dėl ilgalaikio vaikų planinio skiepijimo pastaraisiais metais yra gana reta liga tiek Europoje, tiek Lietuvoje. Imunitetas nuo difterijos ir stabligės trunka apie dešimt metų. Po difterijos ir stabligės skiepijimų suaugusiesiems kampanijos (1995–1996 m.) praėjo daugiau nei 10 metų, jau yra registruoti pavieniai susirgimų šia liga atvejai. Neatliekant reguliaraus skiepijimo didėja rizika susirgti šiomis ligomis. Pasaulyje difterijos epidemijos kartojasi kas 15–30 metų.

 

Siekiant apsaugoti Lietuvos gyventojus nuo difterijos ir stabligės, jų komplikacijų bei mirčių, yra pradėta planinė suaugusiųjų, vyresnių nei 26 metų amžiaus, asmenų vakcinacija nuo minėtų ligų valstybės biudžeto lėšomis. Prioritetas teikiamas 30-50 metų amžiaus asmenims, atsižvelgiant į tai, jog sergamumas šioje amžiaus grupėje difterijos epideminio pakilimo laikotarpiu buvo didžiausias.

 

Rekomenduojama pasiskiepyti per pastaruosius 10 metų neturėjusiems traumų ir neskiepytiems difterijos – stabligės vakcina asmenims. Pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių difterijos ir stabligės komponentų turinčia vakcina pradedama skiepyti nuo 2 mėn. amžiaus, o baigiama, kai vaikui sukanka 15-16 metų.

 

Difterija – ūmi oro lašeliniu būdu plintanti užkrečiamoji liga, pasižyminti dideliu mirtingumu. Ligos sukėlėjas – atsparios aplinkai, gaminančios stiprius nuodus (egzotoksinus) difterijos lazdelės. Difterija užsikrečiama nuo ligonio ar bakterijų nešiotojo jam kalbant, kosint, čiaudint, rečiau per apkrėstus daiktus. Dažniausiai sutinkama žiočių difterija. Inkubacinis periodas trunka 2–7 dienas, vėliau pakyla temperatūra iki 39–40°C, jaučiamas bendras silpnumas, gerklės skausmas, tonzilės paburksta, parausta, ant jų susidaro plėvė, kuri storėja, bandant nuimti – kraujuoja. Patinsta kaklas, padidėja limfmazgiai. Ligos eiga būna sunki ir neretai pasibaigia mirtimi dėl toksino sukeltų komplikacijų.

 

Stabligė – infekcinė liga, kurią sukelia lazdelės formos bakterijos, gaminančios stiprų egzotoksiną. Šioms bakterijoms puikiai dauginasi gyjančiose žaizdose. Jų sporos atsparios šalčiui, karščiui, todėl jos geba ilgą laiką išsilaikyti aplinkoje. Stabligės sukėlėjas gyvena daugelio žinduolių, tarp jų ir žmogaus žarnyne. Šia liga žmogus užsikrečia, jei susižaloja žemės ūkyje naudojamais įrankiais ar dirbdamas žemės ūkio darbus. Pakanka beveik nepastebimo odos pažeidimo, kad stabligės bakterijos spora patektų į žaizdelę ir ,virtusi bakterija, pradėtų gaminti nuodus, kurie itin pavojingi centrinei nervų sistemai. Stablige galima užsikrėsti net ir neišėjus iš namų – skutant bulves, valant žemėtas daržoves. Kartais stablige užsikrečiama stipriai nušalus, nudegus ar sužalojus gyvūnams. Nuo infekcijos patekimo iki požymių pasireiškimo gali praeiti nuo kelių dienų iki kelių mėnesių, tačiau dažniausiai tai trunka 5–14 dienų. Žaizdos vietoje atsiranda patinimas, skausmas, trūkčiojimas. Ligoniui gali pakilti temperatūra, skaudėti galvą, jis greitai pavargsta, prakaituoja, jam spazmuoja kramtomieji raumenys ir žmogus negali išsižioti. Nuodams išplitus po organizmą, sutrinka širdies darbas, kankina viso kūno spazmai, kurių metu net plyšta raumenys ar lūžta kaulai. Žmogus dažniausiai miršta dėl širdies paralyžiaus arba uždūsta dėl sutrikusio kvėpavimo.

 

Patikimiausia apsauga nuo difterijos ir stabligės yra skiepai. Visiems suaugusiesiems asmenims, norintiems pasiskiepyti nuo difterijos ir stabligės, rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją. Vakcina – saugi ir veiksminga, gerai toleruojama, povakcininių reiškinių pasitaiko retai. Pasiskiepyti nemokamai šia vakcina galima metų bėgyje.