Šių metų balandžio 14 d. LR Seime vyko Nacionalinis gripo forumas „Buvo vakar, bet aktualu ir šiandien“. Jame dalyvavo sveikatos politikai, ekspertai, specialistai, visuomenės ir žiniasklaidos atstovai.

 

Nacionalinio gripo forumo dalyviai įvertino 2009-2010 m. sergamumą sezoniniu gripu bei pandeminiu gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI), Lietuvos ir Europos Sąjungos gripo epidemiologinės priežiūros bei skiepijimo patirtį, šalies politinius sprendimus dėl pandeminio gripo vakcinos įsigijimo ir gyventojų skiepijimo tvarkos, diskusijas žiniasklaidoje. Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. sausio 23 d. nutarimu Nr.67 „Dėl Valstybės pasirengimo gripo pandemijai programos patvirtinimo“, 2009-2010 m. priemonių planu ir atsižvelgdami į ES Tarybos sezoninės imunizacijos rekomendacijas, pateikė savo poziciją ir pasiūlymus.

 

Pandemijos kyla, kai atsiranda naujas virusas, kuriam žmonės neturi imuniteto. Žmonės keliauja laisvai, todėl plitimas yra labai greitas ir apima visą pasaulį. Gyvūnų gripas labai padidina pandemijos pavojų, kadangi genetiškai jungiasi žmogaus ir gyvūnų virusai.

 

2009–2010 m. gripo sezono pradžia neįprasta, 2009 m. Lapkričio 24 d. paskelbta gripo epidemija visoje Lietuvoje (58 savivaldybės iš 60). Šio gripo sezono metu Lietuvoje gripu persirgo 59 tūkst. suaugusių ir vaikų, o ŪVKTI – 400 tūkst. asmenų. 2008-2009 m. gripo sezono metu Lietuvoje gripu persirgo 7 tūkst. gyventojų, o 2007-2008 m. – 18 tūkst. asmenų.

 

Remiantis kitų šalių patirtimi, galima daryti išvadą, kad be simptome gripo forma galėjo persirgti apie 30 proc. t.y. 90 tūkst. Lietuvos gyventojų, infekuotų gripo virusu.

 

Mirtys nuo pandeminio gripo registruotos visose pasaulio šalyse, nė vienos jų neaplenkė ir vaikų bei nėščiųjų mirtys. Lietuvoje buvo registruotos 23 mirtys.

 

Anksčiau buvusių gripo pandemių metu pastebėta daugiau nėštumų nutrūkimų sirgusiųjų moterų tarpe, daugiau CNS defektų moterų, sirgusiųjų gripu naujagimių tarpe. 2009 m. spalio mėnesį išplatino rekomendacijas nėščiąsias priskirti prioritetinei vakcinacijos prieš pandeminį gripą grupei.

 

JAV duomenimis daugiausia į ligonines dėl gripo pandemijos laikotarpiu pateko vaikai iki 4 metų. Vaikai iki 5 metų amžiaus priklauso komplikuotų gripo formų rizikos grupei, atskiros vaikų amžiaus grupės turi savo gripo eigos ypatumus. Iš visų vaikų mirčių 75 proc. tenka vaikams virš 5 metų. Lyginant paskutinių 5 gripo sezonų vaikų mirštamumą, jis padidėjo 4 kartus.

 

Gripo epidemijos metu daugiau vaikų serga, daugiau jų reikia hospitalizuoti, tačiau mirtingumas šioje amžiaus grupėje yra mažesnis.

 

Nuo gripo rekomenduojama skiepyti visus nuo 6 mėnesių iki 18 metų amžiaus vaikus, atkreipiant dėmesį į rizikos grupes. Tai būtų pagrindinė profilaktikos priemonė, leidžianti sergamumą ir pagerinti ligos išeitis.

 

Pagrindinė gripo prevencijos priemonė, padedanti apsaugoti asmenis nuo sunkių komplikacijų, yra skiepai. Į sezoninio gripo vakcinos, kuri bus gaminama 2009–2010 metų gripo sezonui, įtraukus pandeminio gripo štamą, skiepijant viena gripo vakcina asmenys bus apsaugoti ir nuo pandeminio, ir nuo sezoninio gripo.

 

Lietuvoje jau trejus metus valstybės lėšomis sezoninio gripo vakcina skiepijami gripo rizikos grupėms priklausantys asmenys (sergantys lėtinėmis ligomis, vyresni kaip 65 m. amžiaus, medicinos personalas). Lietuvoje skiepijimai pandeminio gripo vakcina pradėti š. m. Sausio 14 d.

 

Skiepijimas – vienas didžiausių medicinos atradimų, kontroliuojant užkrečiamąsias ligas, geriant gyvenimo kontrolę. Skiepai neatpažįstamai pakeitė pasaulį likviduojant pavojingas ligas (pvz.: raupus). Šiuolaikinės vakcinos yra labai veiksmingos gerinant asmens, šeimos ir visos visuomenės gyvenimo kokybę. Deja, sutrikus skiepijimams, užmirštos ligos atsinaujina skaudžiais protrūkiais netgi labai turtingose ir aukštų higienos standartų šalyse.

 

Skiepijimai yra tiek veiksmingi, kad ne tik visuomenė, bet ir medikai baigia pamiršti, kaip pasireiškia ligos, nuo kurių apsaugo skiepai. Kartais tai sąlygoja nepakankamai atsakingą požiūrį į skiepus. Nepagrįstas medikų skeptiškumas skiepų atžvilgiu mažina žmonių norą pasiskiepyti.

 

Vakcinos yra saugios. Iki užregistravimo, visos vakcinos, taip pat ir gripo vakcina, tiriamos pagal griežtus tarptautinius reikalavimus. Užregistravus vakcinas, tęsiamas jų saugumo ir veiksmingumo stebėjimas. Lietuvoje skiepijamos tik ES standartus atitinkančios ir ES užregistruotos vakcinos. Vakcinų sudėtyje nėra medžiagų, galinčių neigiamai paveikti paskiepytojo sveikatą.

 

Kadangi pandemijų plitimui būdingos kelios sergamumo pakilimo bangos, Europos ligų prevencijos ir kontrolėscentras (ELPC) prognozuoja, kad 2009–2010 m. kilus pirmajai gripo pandemijos bangai, tikėtina, kad vėliau gali kilti antroji gripo pandemijos banga, nors pasaulyje sergamumas gripu ir ŪVKTI sumažėjo.

 

Tinkamai suplanuoti ir gerai atliekama profilaktika bei atviras ir savalaikis informacijos pateikimas yra svarbiausi veiksniai suvaldant padėtį panašių į A(H1N1)v ligų protrūkio atvejais.

 

Vakcinų skiepijimas yra vienas veikliausių elementų, užtikrinant vaikų teisę į geriausią įmanomą sveikatos priežiūrą.